BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

balta

Šiandien bandžiau duoti kraujo. Žadėjo imt trombocitų - sakė, jog labai geri! Turėjo prijungti prie kaži kokio aparato ir 50 min. filtruoti kraują paimdami trombocitus, o visa kita grąžinti atgal. Bet… po 4 dūrių (po du į kiekvieną ranką) nepavyko tinkamai įdurti. Raminau pasimetusias seseles, jog neskauda, nieko tokio, kad visko pasitaiko. Kaip bebūtų, tai geriausia, kas nutiko šiandien. O gal net šią savaitę. Ar mėnesį. Tos malonios moterys, šypsenos, rūpestis, ūžiantys aparatai ir ligoninės švara bei sterilumas. Mėgstu ligonines, dėl jose sustojančio laiko. Eisiu dar kat pamėgint, kai vėl galėsiu lankstyt rankas per alkūnes. Be to, laukdama savo eilės, susipažinau su mielu šešiamečiu berniuku. Sėdėjom priešais ir besišypsodami dirsčiojom viens į kitą. Vėliau išlenkėm po stiklinaitę arbatos. Kiek save pamenu, visuomet geriausiai sutardavau su vaikais ir senukais. Bendraamžiai? Pf.. kam jie?

Jei klaustum, sakyčiau jog sekasi tai nelabai, nelabai. Nesusišneku su savo bakalaurinio vadovu; stresuoju dėl vieno projekto, kurį spaudžia deadlainai. O patologinis entuziazmo trūkumas neleidžia surasti priežasčių, kodėl turėčiau lipti rytais iš lovos. Ir aplinkiniai kažkokie sužvėrėję. Pagelbėtų, jei sugebėčiau elementariai subjurti, bet tai beveik neįmanomas man dalykas. Galėčiau neužsičiaupdama pasakoti kaip aš jaučiuosi, bet parodyti emocijų - nemoku, neišeina. Visas mano pyktis prasiveržia ašarų latakais kai lieku viena.

Esant tokiai situacijai, mane viskas erzina. Pradedant miegančios kambariokės kvėpavimu baigiant pseudogilučių ir apsilseilėjusių literačių statusų atnaujinimais facebooke.

***

Sutinku ir nuostabių žmonių. Tiksliau - sutikau žmogų, dar tiksliau - vyrą. Mandagus anarchistas, visada rėžiantis tiesą į akis. Jo žodžiai nesiskiria nuo darbų. Retas derinukas šiais laikais, kai visiem svarbiau atrodyti, apsimesti, o ne iš tikro būti. Keista, džiugu ir truputį skauda, kai vienas vienintelis žmogus gali parodyti kaip toli nuklydau meluodama sau, kitiems ir to nebejausdama. Daugiau tokių mano gyvenime! Gal pavyks lengviau nustatyti kryptį, kuria turiu žingsniuot, nes maniškis kompasas seniai išmagnetintas ir be kitų pagalbos jo sutaisyt nebesugebu.

Patiko (4)

Rodyk draugams

komentarai (5) | “balta”

  1.   deathblow rašo:

    mane vienu metu erzino naujo (netikusio) kambarioko kvėpavimas, ypač naktį, ir jis dar knarkė (teko pirkti ausų kamštukus), o valgė labai čepsėdamas, taip /lapt lapt/. erzino ir tai, jog nesivalė dantų, per daugiau nei pusantro mėnesio nemačiau, kad jis būtų ėjęs į dušą, ir išvis jis beveik niekur nėjo, jo lova ir kompiuteris buvo jo gyvenimas. ir jis žiūrėdavo beveik visas laidas per tv, net tuos lietuviškus serialus žiūrėdavo, tai yra siaubinga. neįsivaizduoju kaip, bet vėliau pripratau prie to, dabar jeigu jis ir erzina mane, tai kažkaip labai blankiai. galima sakyti, jog jis man tiesiog nustojo egzistuoti, aš beveik paneigiau jį.

    oi koks baisus komentaras tokį gražų rytą ;)

  2.   avysbaltosbaltesnes rašo:

    tu taip aiškiai, taip kažkaip net beveik konstruktyviai, be jokių barokinių pagražinimų čia išdėstai viską, kas sunku ir kas gal net skauda skauda.

    patiko patiko.

  3.   suspense rašo:

    > deathblow
    Pamenu, kai rašei apie jo knarkimą ir (mentalinę) žmogžudystę ;) O mano kambarioke žiūri “Drąsos kainą”… Tik gerai, kad savo kompe ir su ausinėm, nes televizoriaus neturim.

    > avysbaltos
    Ačiū!

    O jei apie linksmesnius dalykus, tai šiandien dar nesišukavau, nes nerandu šukų :)

  4.   skvotere rašo:

    jei jo žodžiai nesiskiria nuo darbų - gražu, nuostabu tiesiog. tai sąžiningumas. nuolat turiu sau primint šitą žodį. gali būt, iš prigimties esu vien galvojanti. žinai, mintyse cunamiai, o išorė lieka nepakitus. “niekada netylėk”, sakė man vienas olandas, kurį gerbiu be išlygų. “jei negali pasakyti ar padaryti, užrašyk”. esmė, kad šitie dalykai, daromi žmogaus, turi eit išvien (stengiuosi).

    įkvėpė tavo vyras, matai, kur nuplaukiau! ir gal net nepataikiau, kaip sakai?

    …o aš tai turėjau magiškas kambariokes. jos niekada… manęs labai nejaudino.

  5.   suspense rašo:

    Pataikei, pataikei.

    Patiko man olando mintis (kad bent užrašyt reikia), nes jo - aš irgi linkusi pamiršti, kad mąstyti nelygu veikti.

    Apie savo kambariokes galėčiau atskirą blog’ą rašyt, bet baisu - vdruk perskaitys. Nėra jos blogos, tik va meilė baigiasi po trijų metų, o gyvenam jau ketvirtus :)

Rašyk komentarą